„Blade Runner“ turėjo keletą skirtingų originalaus „Ridley Scott“ filmo versijų. Čia pateikiamos visos versijos nuo blogo iki legendinio klasikinio filmo.
Ridley Scott'o Ašmenų bėgikas daugelio gerbėjų laikomas vienu didžiausių kada nors sukurtų mokslinės fantastikos filmų. 1982 m. Kulto klasika sukurta pagal pagrindinį Philipo K. Dicko mokslinį fantastinį romaną „Ar androidai svajoja apie elektrines avis“ ir yra laikomas mintis keliančiu ir žadinančiu kino istorijos kūriniu. Siužetas sutelktas į policijos detektyvą Ricką Deckardą, kuris futuristiniame pasaulyje, nepasitikinčiame visai žmonijos androidais, medžioja sintetinius žmones, žinomus kaip Replicants. Kovodamas su humanoidinėmis mašinomis jis susiduria su savo žmonija.
Kadangi jis debiutavo 1982 m., Ašmenų bėgikas buvo paleistas septyniais skirtingais būdais; „San Diego“ sneak piko pjovimas 1982 m., JAV teatro pjovimas 1982 m., tarptautinis teatro pjūvis 1982 m., darbo atspaudo sumažinimas 1982 m., JAV transliacijos versija televizijai 1986 m., „Director's Cut“ sankcija, kurią sankcionavo Ridley Scott 1992 m. Galutinis jo vizijos įgyvendinimas - „The Final Cut“, išleistas 2007 m. Mes juos surūšiavome čia, atsižvelgdami į pasakojimo skirtumus, kurios scenos buvo pridėtos ir atimtos, ir bendrą istorijos darną.
7JAV PERDAVIMO VERSIJA (1986)
Supaprastinta iki šaunių 114 minučių, šioje JAV transliuotoje CBS versijoje pašalinti visi nuogybių, nešvankybių ir grafinio smurto pėdsakai. Jei tai skamba grubiai, įsivaizduokite, kad taip pat yra „CBS Saturday Night Movie Teaser“ su trūktelėjimu, kuris jums paaiškina visus filmo aspektus, kad jūsų smegenys negalėtų susitvarkyti su kino sudėtingumu. Jis įsitikina, kad esate tikri, jog Deckardas tikrai NĖRA Replicant.
JAV transliuojamoje versijoje taip pat skiriasi tekstas, kurį pasakoja kažkas, kuris nėra Harrisonas Fordas. Jis vėl sukurtas tam, kad auditorijai per galvą būtų suteikta informacija, jei ji per daug pasimestų. Niekur negalėsite rasti šios versijos, nebent kas nors ją užklijuos, tačiau kodėl taip turėtų būti?
6SAN DIEGO SNEAK PEAK VERSIJA (1982)
Kažkas „vienaragio“, kurį galima rasti šiomis dienomis, „San Diego Sneak“ viršūnė Ašmenų bėgikas iš esmės yra tas pats, kas JAV kino teatro išleidimas 1982 m., su pridedamomis premijinėmis scenomis. Tai reiškia, kad iš pradžių jis įgijo studijos įgaliojimus uoliam Harrisonui Fordui ir „laimingą pabaigą“. tai rodo, kad Deckardas ir Rachaelis Replicant’ą važiuoja į saulėlydį.
Kadangi „San Diego“ versija buvo rodoma tik vieną kartą specialiame peržiūros renginyje su griežta apsauga, atrodo, kad mes niekada negalime pamatyti šio iš tikrųjų išleisto, todėl jokiu būdu negalima garantuoti, kad tai yra kasdienybė. Mes žinome, kad trijose papildomose scenose buvo Roy Batty įvadas į „VidPhon“ stendą, Deckardas vėl įkėlė ginklą po to, kai Batty sugebėjo sulaužyti pirštus, ir papildoma Deckardo ir Rachaelio „pasivažinėjimo saulėlydžiu“ medžiaga.
5JAV TEATRINIS LEIDIMAS (1982)
Ironiška, kad tikrasis šio kino teatro išleidimas daugumos nėra laikomas geresniu Ašmenų bėgikas gerbėjų, tačiau prasminga, kai manote, kad tai režisieriaus Ridley Scotto versija. Jis karštai atmetė tai kaip savo meninės vizijos išdavystę. Kai Scottas filmavimo metu dvigubai viršijo savo biudžetą, jo parvežti prodiuseriai gavo didesnę įtaką ir jie norėjo, kad filmas pasisektų.
Nebeliko dviprasmiškumo, kad Deckardas gali būti ne žmogus, o Harrisono Fordo balsas buvo pridėtas dėl to, kad prodiuseriai manė, kad filmo pasakojimas per bandomąsias peržiūras žiūrovams yra per daug painus. Taip pat pridėta nepanaudota filmuota medžiaga iš Švytėjimas Deckardui ir Rachaeliui išvykstant iš Los Andželo pradėti naują gyvenimą kalnuose, nes žiūrovai norėjo „laimingos pabaigos“.
4TARPTAUTINĖ TEATRINĖ LEIDIMAS (1982)
Tarptautinis teatro išleidimas Ašmenų bėgikas beveik identiškas JAV teatro leidiniui, jis tiesiog smurtingesnis ir nerimą keliantis., kuris suteikia jam R reitingą. Jame yra tas pats Harrisono Fordo pasakojimas balsu ir ta pati „laiminga pabaiga“, kuri buvo priversta į JAV teatro versiją, tačiau joje yra grafinių scenų, kurios tam tikru požiūriu padaro siužetą patrauklesnį ir labiau rizikuoja.
Ši versija iš tikrųjų buvo išleista JAV VHS kaip „Criterion Collection“ dalis 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kaip specialaus „10th Anniversary Edition“ dalis, ir HBO ją galėjo pamatyti dar 2015 m. prodiuserių nuomone, jie buvo pernelyg šokiruojantys, nes JAV auditorija pateko į „The Final Cut“ versiją, baisiausia iš jų ten, kur Roy Batty duoda sau stigmatų.
3DIRBINIS (1982)
Kūrinio atspaudo versija buvo rodoma prieš filmo pasirodymą kino teatre specialiuose parodose Denveryje ir Dalase 1982 m. Atrodė, kad žiūrovai, dėl kurių 1982 m. Buvo sumišę, buvo dėkingi 1990 m., Kai filmas vėl buvo parodytas, įkvėpęs studijas patvirtinti naują filmo leidimą.
Šioje versijoje nėra nei Harrisono Fordo pasakojimo, nei pradinių kreditų, paaiškinančių „Replicants“ užkulisius, ir ji juos apibrėžia kaip „sintetinį žmogų, turintį parafizinių galimybių, turinčio odos / kūno kultūrą“. Nėra tokios „vienaragio svajonių sekos“, kaip yra Ridley Scott patvirtintame režisieriaus pjūvyje, Deckardas pateikia savo pasakojimą stebėdamas, kaip Batty miršta, o Deckardas ir Rachaelis nevažiuoja į saulėlydį.
duDirektoriaus iškirpimas (1992)
Šį 1992 m. Filmo leidimą patvirtino Ridley Scottas, nors jis pats neprižiūrėjo montažo. Kad jis atidavė kino konservatoriui Michaelui Arickui, kuris dirbo su Scott'o užrašais ir 70 mm 1982 m. Tai yra kuo artimesnė Scott vizijai, kaip buvo įmanoma tuo metu, ir ji sujungė darbinio atspaudo versijos elementus su JAV teatrinės versijos elementais.
Nors malonu, kai praeina keistai priverstinis Harrisono Fordo pasakojimas, Scottas nusprendė įtraukti liūdnai pagarsėjusią seką, kai Deckardas užmiega prie pianino ir sapnuoja vienaragį, bėgantį per mišką, o tai reiškia, kad jis iš tikrųjų yra Replicantas, ir daro filmą labiau apie jo abejojimą savo tapatybe, o ne detektyvo istoriją. Tai versija, kai Gaffas palieka jam origami vienaragį pabaigoje, o tai rodo, kad Deckardo svajonės jam žinomos, todėl jo prisiminimai yra dirbtiniai, kaip ir Rachaelio. Taip pat yra redaguojama „laiminga pabaiga“ su juo ir Rachaeliu.
1GALUTINIS IŠKIRPIMAS (2007 m.)
Galiausiai 2007 m. Ridley Scott išleido „The Final Cut“, pavadintą jo mokslinės fantastikos šedevro versiją per savo 25-ąsias metines. Tai geriausiai atrodanti filmo versija, keliais būdais patobulinta šiuolaikinių specialiųjų efektų ir pašalinus nereikalingą netvarką bendram pasakojimui. Tai versija, kurią šiandien žiūri dauguma gerbėjų, ir tai yra dėl rimtų priežasčių; tai Skoto filmas toks, kokį jis visada ketino.
Harrisono Fordo pasakojimo nebėra ir klišės „laiminga pabaiga“, tačiau Deckardo vienaragio svajonių seka išlaikoma, netgi šiek tiek pailginta. Jame taip pat pateikiamos žiauriau smurtinės scenos iš tarptautinio pjūvio, įskaitant tai, kad Batty dovanoja sau stigmas, ir yra graži, visiškai atkurta Vangelio partitūros versija. Nesvarbu, ar manote, kad „Deckard“ yra ar nėra „Replicant“, negalima paneigti, kad ši versija yra mintis keliantis šedevras.